Batumis − naujosios Gruzijos ambicija

Tūkstančiai palmių − Abu Dabio šeicho dovana. Adžarija tikisi, kad šią draugystę dar labiau sustiprins ir jų investicijos.

Tai patvirtina ir Lietuvos ambasados Gruzijoje įgaliotasis ministras Laimonas Talat-Kelpša. Adžarija nuo seno garsėja kaip arbatos ir citrusinių augalų kraštas, ir tik per pastaruosius du dešimtmečius šios sritys dėl politinės suirutės ir mažų investicijų buvo smarkiai apleistos. Daugelis neprižiūrimų arbatos plantacijų sulaukėjo. Dabar ten siūloma plėtoti naujus verslus, pavyzdžiui, auginti uogas, nes dirvožemio struktūra, pasak vietos specialistų, tam puikiai tinka.

Kita sritis − mandarinai. Sovietiniais metais Adžarijos gyventojams jie „uždirbo“ ne vieną „Volgą“. Tačiau dabar gruzinai turi ieškoti naujų pirkėjų ir ypač šiemet, kai užderėjo rekordinis mandarinų derlius. Gruzinai džiaugiasi, kad dėl pardavimo pavyko sutarti su Baltarusija. Ten ant prekystalio šie kvapūs, parafinu neapdoroti gražuoliai tekainuoja po 0,70 EUR/kg.

„Jei gruziniški mandarinai atkeliauja iki Baltarusijos, kodėl jais negalima būtų prekiauti ir Lietuvoje?“ − svarsto Talat-Kelpša. Tiesa, vežant mandarinus į ES, juos reikėtų kitaip sertifikuoti, o gabenti − per trečiųjų šalių muitines. Tai rizikingas verslas, nes mandarinai gana greitai genda. Kita vertus, pasak diplomato, jų kokybės kontrolę būtų galima užtikrinti, kuriant savo mandarinų plantacijas Gruzijoje.

Pradėti nori nuo sutarties

Lietuvos verslininkai, kurie 2009 metais pradėjo dirbti Gruzijoje, šioje šalyje praleisdavo 4−6 savaites, tirdavo rinką, išvažiuodavo, skaičiuodavo ir vėl grįždavo.

„Tačiau ambasada sulaukia ir tokių klausimų: „Kviečiate į Gruziją? Turite jau parengtų sutarčių? Jeigu taip − atvažiuojame, ne − tai nėra ko gaišti laiko“, − šypsosi Talat-Kelpša. Kalbėdamas apie verslo galimybes Adžarijoje mūsų verslininkams, diplomatas pabrėžia, kad svarbiausia − pačių Lietuvos įmonių noras ten dirbti ir rasti sau nišą.

Gruzijos rinka dar nėra išplėtota, tačiau tai nereiškia, kad joje nėra konkurencijos. Vyriausybė aiškiai suvokia, kad turint nedaug ką eksportuoti, ekonomiką į priekį stumia šalies atvirumas ir užsienio investicijos. Todėl valdžia pasiryžusi padaryti dar daugiau nuolaidų užsieniečiams, kad tik atkeliautų dar vienas doleris, laris ar litas.

Adžarijos vyriausybės vadovas Levanas Varšalomidzė: „Kiek žinau, lietuviai yra pakankamai agresyvūs verslininkai, todėl labai norisi, kad tokie būtų ir Gruzijos rinkoje: atvažiuotų ir ryžtingai imtųsi dirbti.“

„Šios šalies vyriausybė taip pat siekia užtikrinti, kad neprapultų investuotos lėšos. Parlamentui jau pateiktas konstitucinio įstatymo projektas, pagal kurį didinti ar įvesti naujus mokesčius bus galima tik referendumu“, − praneša Talat-Kelpša.

Varšalomidzė „Versus“ pabrėžia, kad jo valdomame regione investuoja ne tik kaimynės − Azerbaidžanas, Armėnija, Turkija, − bet jau sulaukiama investicijų ir iš Vakarų. Apie tai byloja ir Batumyje kylantys nauji dangoraižiai.

Netrukus miesto centre bus atidarytas 5 žvaigždučių viešbutis „Sheraton Batumi Hotel“. Jame įrengta 200 prabangių apartamentų, baseinai, restoranai, o investicijos vien tik į šį viešbutį siekia apie 65 mln. USD. Kitais metais planuojama atidaryti viešbutį „Radisson“. Šalia tokių garsių pavadinimų viešbučių Batumyje statomi ir mažesni.

„Turizmo verslas čia dar neišplėtotas ir yra perdėm sezoninis. Sunku patikėti, bet gegužės pabaigoje, birželį ir liepą, kai jau galima maudytis jūroje, Batumis ir jo apylinkės yra beveik tuščios. Tačiau rugpjūtį čia suplūsta tiek vasarotojų iš visos Gruzijos ir Armėnijos, kad, regis, net uodui būna sunku kur nutūpti“, − pasakoja Talat-Kelpša.

2 milijonai turistų

Batumyje yra modernus oro uostas, bet nėra, kas galėtų organizuoti tiesioginius skrydžius. Per sezoninį piką trūksta aukšto lygio restoranų ir kokybiškų pramogų, o paplūdimiai, pripratusiems prie baltų Nidos kopų, pasirodytų ekstremalūs: jie akmenuoti, krantas staigiai neria gilyn, todėl sąlygos mažiesiems poilsiautojams − nekokios. Tačiau vandens motociklininkams − tikras rojus.

Vienas iš Batumio, o kartu ir visos naujosios Gruzijos ryškiausių bruožų − atvirumas viskam. Todėl, pavyzdžiui, daugelį pastatų čia projektuoja garsiausi užsienio šalių architektai.

„2008-aisiais, palyginti su 2007 metais, turistų skaičius mūsų šalyje išaugo 55%, o 2009-aisiais sulaukėme 600 tūkst. lankytojų, o 2012 metais, kaip minėjau, laukiame 2 mln. turistų. Todėl verslininkai, investuodami į bet kurį sektorių, gali būti tikri, kad čia turės ką veikti. Juk visiems pas mus turistauti atvykstantiems žmonėms reikia valgyti, tam tikrų paslaugų ir aptarnavimo“, − dėsto Varšalomidzė. Jis džiaugiasi, kad 2011 metais Batumyje jau bus galima rengti didelius teniso turnyrus, o 2012 metais organizuoti „Formulė-3“ čempionatą, kuriam jau pradedama tiesti trasa.     

Batumis yra Batumis

Dėl šių ir kitų intensyvios investicinių projektų plėtros Batumis tarp užsieniečių buvo pradėtas lyginti su Dubajumi. Tačiau Adžarijos ministras pirmininkas kratosi tokios sąsajos, sakydamas, kad jie Batumio nelygina nei su Dubajumi, nei su Barselona, nes tai bus naujas miestas. O Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis yra pareiškęs, kad Batumis ateityje taps geriausiu ir gražiausiu Juodosios jūros pakrantės miestu.

Batumio uostas yra svarbus naftai eksportuoti.

Šie žodžiai jau virsta darbais. Prie senovinės, dar praėjusio amžiaus pradžioje projektuotos pajūrio promenados per porą metų buvo „prilipdyti“ dar keli kilometrai šiuolaikinio bulvaro. Jis akį džiugina dainuojančiais ir šokančiais fontanais. Bulvarą projektavo garsus ispanų architektas Alberto Domingo Caba, o 10 tūkst. palmių dovanojo Abu Dabio šeichas.

Prieš kelias savaites Batumyje buvo pradėtas statyti futuristinis Adžarijos Teisingumo rūmų pastatas, kurį suprojektavo Italijos architektas Michelle de Lucchi. O miesto centre, ant jūros kranto, kyla nemažiau įspūdingų formų verslo ir gyvenamasis kompleksas. Ateityje Batumyje žadama pastatyti ir stiklinį kubo formos operos pastatą.

„Prieš penkerius metus, kai pradėjome ruoštis naujiems projektams, klausėme savęs: koks turėtų būti Batumis? Atsižvelgdami į jo istoriją, supratome, kad pirmiausia tai turi būti verslo ir turizmo miestas“, − dėsto Varšalomidzė. Tačiau, pasak jo, tai ir kultūros sostinė, nes joje yra 16 muziejų, dramos ir lėlių teatrai, operos teatras, konservatorija.

Batumis puikuojasi savo naujuoju bulvaru, kurio autorius yra ispanų architektas Alberto Domingo Caba.

„Taigi, Batumis nėra plėtojamas tik verslo ar turizmo kryptimi“, − pažymi Adžarijos vyriausybės vadovas.

Lietuviai šiame regione taip pat nesiorientuoja tik į verslą. Talat-Kelpša pasakoja, kad šiemet Adžarijoje mūsų šalies iniciatyva buvo įgyvendinti 2 projektai: kartu su vietos valdžia rekonstruotas dailės mokyklos stogas Khulo miestelyje ir kino teatras Kobuletyje. Gruodžio pradžioje atnaujintas kino teatras buvo oficialiai atidarytas.

„Paaiškėjo, kad net tokiame atokiame kampelyje kaip Khulo miestelis, žmonės žino ne tik Lietuvą, bet, pavyzdžiui, ir Uteną, nes prieš 20 metų buvo surengta jų moksleivių išvyka į šį mūsų miestą. Todėl vietinių gyventojų namuose, ant sienų ir albumuose yra nemažai šios kelionės nuotraukų. Žmonės gyvai iki šiol dalijasi įspūdžiais ir prašo surengti dar vieną tokią išvyką − dabar jau jų vaikams“, − pasakoja Talat-Kelpša. O neseniai Varšalomidzė mūsų krepšinio legendai Šarūnui Marčiulioniui Batumyje pasiūlė atidaryti krepšinio mokyklos filialą.

„Krepšinis krepšiniu, tačiau eksportuoti ne tik dešrą, bet ir prekės ženklą − kiekvienos šiuolaikinės valstybės siekis“, − neabejoja Lietuvos diplomatas.

Adžarijos sostinėje intensyviai statomas „Radisson“ viešbutis, kurio konkurse langams statyti dalyvauja ir lietuviai.